Valgymo sutrikimai nėra gėdinga liga

Valgymo sutrikimai

Valgymo sutrikimai. Mano negėdinga istorija

Tikrinu socialines medijas. Tarp draugų nuotraukų žiba reklamos: kaip panaikinti riebalus pilvo srityje, mažesni žandai per 15 minučių, minus 10 kilogramų per dvi savaites, visagalės sporto programėlės telefone.

Tuo metu, kai pradėjau bręsti, nebuvo nei Instagram nei Facebook. Bet pakako žurnalų. O kur dar visos draugės, rodos, dvigubai liesesnės nei aš…

 Vartydavau tuos žurnalus ir su pavydu stebėdavau garsenybes su liesais liemenimis. Kai tuo tarpu ant manojo pūpsojo apvalus pilvas. Ir atrodė, kad aš niekada tokio neturėsiu. 

Net neatsimenu dienos, kai nusprendžiau pakeisti mitybą. Valgyti tikrai nenustojau. Bet laikiausi visų taisyklių, aprašomų dietų valgiaraščiuose.

Kiekvieną savaitę – nauja dieta. Pradėjau susilaukti labai daug pagyrų ir komentarų apie tai, kad sulysau. Ir iš XL merginos tapau M.

 Pakitę užrašai ant etikečių ir aplinkinių žodžiai manęs neįtikino. Man atrodė, kad vis dar neužtenka.  Turiu tęsti toliau. 

Ir toliau mažinau maisto kiekius, kol vieną dieną internete aptikau grikių dietą. Dvi savaitės „ant grikių“ ir pasukų. Visa tai lėmė, kad per kūno kultūros pamoką bėgdama tiesiog nualpau.

Gydytojai padarė tyrimus –  kraujas geras. Manęs paklausė: „gal nustojai valgyti?“.

Akivaizdu! Manęs liko tik pusė to, kiek buvo anksčiau. Bet aš atkakliai gyniausi ir sakiau, kad valgau normaliai tik šiek tiek sveikiau. Patikėjo.

 Rodėsi, kad nėra nieko geriau už tuščią skrandį ir kalnus pagyrų… 

Savijauta blogėjo, bet tai buvo labai lengva nuslėpti.

Valgymo sutrikimai nėra GĖDINGA liga

Po interviu su Giedre „Žinių radijo“ eteryje, kuriame pasidalinau patirtimi gyvenant ir išgyvenant anoreksiją bei bulimiją, per savaitę gavau net 25 elektroninius laiškus.

Štai net ir dabar atėjo žinutė, su dar vienu pagalbos prašymu.

 Šis mane išties suglumino: mergaitei 13 metų, riboja maistą, atsisako valgyti, gyvenimas atrodo neįdomus. 

Laišką, tiesa, rašo pati mama. Sunerimusi, nes su tuo susiduria pirmą kartą. Apie tai sužinojo ne iš pačios dukros, bet iš jos mokytojos. Požymiai atrodo kaip ir daugumos anoreksija sergančių žmonių.

Bet jai dar tik 13 metų… Iš mamos išgirstu terminą “paauglių maras”. Tik, deja, šis maras gali būti puikiai nuslepiamas. Todėl tikslių skaičių apie sergančiuosius nėra daug.

 Viename iš portalų apie valgymo sutrikimų statistiką rašoma: 
  • kas 62 minutes nuo valgymo sutrikimo padarinių miršta po žmogų,
  • nesigydant anoreksijos ar bulimijos, tikimybė, jog žmogus pasveiks sumažėja iki 20 procentų,
  • dažnai šias ligas lydi depresija arba nerimo atakos.

Ir tai tik keli punktai iš daugelio.

Maras, sėjamas socialinės medijos ir šiuolaikinės aplinkos, kur visi gražūs, žavūs, nuostabūs, veiklūs… O tu nuolat jautiesi lyg kažką su savo gyvenimu darytum ne taip. Nors dažniausiai tai – visai netiesa. Apie kritinį socialinių medijų vertinimą dar tikrai kalbėsiu kitose temose.

 Šįkart mane neramina baimė. Žmonių baimė kalbėti apie valgymo sutrikimus. 

Dažnai kas nors pradeda tai daryti, bet greitai šioje temoje ir vėl įsivyrauja tyla.  Kaip teigia dauguma darytų tyrimų: sergančiųjų kasmet daugėja, bet tiksliai nustatyti kiek –  sunku, nes nevisi linkę iš karto kreiptis pagalbos arba tiesiog nepripažįsta savo ligos. O aplinkiniai neįgudę pastebėti pirmųjų simptomų.

Daugiausia žodžių laiškuose perskaičiau: “vienišas”, “neturiu su kuo pasikalbėti”, “kiti mano sutrikimo nesupras”. Rodos lengviau parašyti laišką nepažįstamajam, kuris išgyveno tą patį, nes jis tikrai supras. Tačiau, kaip pasikalbėti su artimiausiu žmogumi? Juk jaučiu tokia didelę gėdą apie tai kalbėti. Nors taip ir neturėtų būti.

 Visi kalbame apie grožį, kūno linijas, bet retai prabylame apie pasekmes, kurios gali ištikti siekiant tų vaizduojamų “tobulų” kūno formų. 

Gal geriau išmokti pamilti save ir savo kūną? Tai galioja ir moterims ir vyrams, pastoviai tobulinantiems formas (beje, vyrai taip pat serga valgymo sutrikimo ligomis. Tik dar tyliau).

Kaip ir minėjau, valgymo sutrikimai yra vienos labiausiai ir lengviausiai nuslepiamos psichologinės ligos. Todėl mes pasistengsime Jums padėti suprasti, kas tai yra, kaip reaguoti ir padėti, jei su tuo susiduriate pirmą kartą ir, svarbiausia, kodėl apie tai būtina kalbėti garsiai.

Kaip įmanoma labiau linksniuosime valgymo sutrikimus: anoreksija, bulimija, persivalgymas. Kalbėsime garsiai ir padėsime suprasti kitus ir kitiems.

 Nes apie tai nėra gėda kalbėti. 

Jeigu neturite su kuo pasidalinti savo istorija arba reikia palaikymo kelyje į sveikimą, rašykite man į  gedvile.zilenaite@gmail.com 

 

 

SHARE:


0 comments so far.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

ĮKVEPIANTYS VIDEO