Jau šiandien, jau šiandien prasideda mano mylimiausias filmų festivalis „Kino pavasaris“.
Man asmeniškai filmai gali sukelti labai daug jausmų ir emocijų. Būtent jų dėka mano grožio suvokimas keičiasi, auga ir tobulėja.
Šių metų festivalio programa ypač nudžiugino. Tokio didelio pasirinkimo tarp ispaniškų, ispanakalbių, portugališkų filmų dar nėra buvę (bent jau aš nepamenu). Širdis ir ausys šventė šventę. Todėl ir vietoj planuotų dešimties netikėtai rankose atsirado 15 bilietų.
Pačius filmus rinkausi tiesiog žiūrėdama jų treilerius. Nemėgstu skaityti aprašymų, komentarų, pasitikiu tomis keliomis minutėmis, kurios arba man sukelia jausmų audras, arba nesuvirpina nė vieno plaukelio ant veido.
Kaip ir kiekvienais metais, po festivalio bus įdomu suskaičiuoti, kiek iš jų atitiko lūkesčius, kurie viršijo ir kurie tiesiog praėjo. O labiausiai smalsu ir nekantru sužinoti, ar tame sąraše bus viso festivalio žiūroviškiausias filmas.
Mano filmai:
Iki pasimatymo kino pasaulyje!
