Daugiausia šypsnių į kumštukus sulaukdavau, kai ištardavau būtent šios sporto šakos pavadinimą. Visų pirma daugumai šokis ant stulpo net nesisieja su sportu. Pirmosios mintys ateinančios į galvą yra striptizas, seksualumas, gundymas. Ir tik labai nedaug besiregistravusiųjų į šią treniruotę atsakė, kad jiems tai yra sudėtingos technikos arba didelės jėgos reikalaujantis sportas. Tiesą sakant, beveik niekas neįvardino šokio ant stulpo sportu. O taip yra dėl to, kad jį tiek filmuose, tiek apsilankę striptizo baruose (taip, taip, ir aš esu jame buvus, nors gan greitai nuobodu pasidarė) matome tik kaip gundymo elementą.
ISTORIJOS PAMOKA:
Teigiama, kad šis šokis ar sporto šaka kilo iš tradicinio Indijos sporto mallakhamb, kurio pagrindinis principas – ištvermės lavinimas ant kiek platesnio skersmens stulpo nei šiuolaikinis.
Dvidešimto amžiaus pradžioje šokiai ant stulpo persikėlė panaudojant centrinę cirko palapinės ašį. O vėliau – į barus su burleskų pasirodymais. Tik 1990 metais šokiai ant stulpo buvo pradėti mokyti kaip meno ir kūno rengybos šaka. Turbūt todėl iki šiol rimtai užsiimantiems (taip taip, ne tik moterims, bet ir vyrams) šia sporto šaka ar šokiais nepavyksta sugriauti ryškios sąsajos tarp stulpo ir striptizo. ( lsveikata.lt)
Ir net prieš metus šokis ant stulpo buvo užregistruotas kaip kandidatas tapti dar viena olimpine sporto šaka.
Tad, kai daugiau pasidomi ir nepasikliauni tik stereotipais, sužinai įdomių faktų.
Pirmą kartą šokį ant stulpo išbandžiau prieš metus. Šįkart užlipus ant stulpo iškart prisiminiau, kodėl netęsiau šių treniruočių. Nes ŽIAURIAI skauda odą, kai bandai apsisukti, jau nekalbant apie sudėtingesnius triukus. Nors trenerė nuramino, kad po mėnesio oda adaptuojasi ir skausmo nebebūna, tačiau tą akimirką tie žodžiai nelabai guodė.
Kitas labai svarbus atradimas buvo tai, kiek daug „stop“ mygtukų yra galvoje. Baisu net pradėt suktis, nes atrodo, kad krisi, trenksies ir skausmas bus dvigubas. Arba kitais atvejais niekaip negali paleisti minties, kad tavo kūnas to tikrai nesugebės padaryti arba kaip jis kerėpliškai atrodys ant to stulpo. Ir kaip nustembi, kai paleidus šiuos „nemoku, negaliu, bijau, skauda“ stabdžius galvoje, kūnas pats apsisuka ir išsilaiko ir nesugriūna. Nors vis tiek skauda. Šioje vietoje jūsų nepradžiuginsiu, jokių mygtukų atjungimas nepanaikina tarpukojo skausmo.
Ir dar dėl to kerėpliškumo. Man patiko, kad nė viena mergina nesislėpė, kai jas filmavo kamera. Nes tikrai nė viena iš mūsų neatrodėm taip lengvai ant to stulpo, kaip mus treniravusios mokytojos. Bet tai ir yra sporto žavesys, kad tu mokai sako kūną ir protą įveikti tai, ko anksčiau nesugebėjai. Tu treniruojiesi būti stipresniu ir techniškai gabesniu atlikti sudėtingiausius judesius. Tad koks kieno skirtumas, kaip tu atrodai treniruočių metu ar po jų. Tai yra laikas skirtas tau, tavo kūnui ir mintims. Jų stiprinimui. Ir tobulinimui. Todėl nusispjaukite ant tų pagrindinių stabdžių „o ką kiti pagalvos“ ir atidarykite plačiai duris į tai, ką jums turi pasiūlyti tie, kuriems „o ką kiti pagalvos“ yra nė motais.
Ačiū „Rai“ studijai, kad mus priėmė ir pravedė net 2 užsiėmimus.
Būtinai išbandykite, sakė, kad lauks visų!
