Monika Požerskytė: jūsų kompleksas yra gražiausias jūsų papuošalas

„Kiek fotografuoju manekenes ar žurnalų viršelius, tai ta frazė, kad „paskui čia su „photoshopu“ padaryk tą ir aną tiesiog žudo. Žiauriai sunkiai visi žmonės save su savo kompleksais priima tokius, kokie yra…Tik norėjau pasakyti, kad jei kada sumąstysi kokį projektą, aš mielai prisidėsiu savo darbu. Monika Požerskytė.“

Fotografė M.Požerskytė

Gavau tokią žinutę. Perskaičiau. Iškritau iš krėslo. Kitą dieną susitariau susitikti. Ir taip gimė nauja draugystė su retais pasimatymais galerijose, bet dažnais atsitiktiniais susitikimais Nidoje.

Be jos „Vasarai dydis nesvarbu“ nebūtų tapęs toks gražus. kažkaip žinant, kad už foto objektyvo visus reikalus reguliuoja Monika, man net nebuvo sunku kelias valandas su maudymosi kostiumėliu staipytis prieš kamerą ir visą komandą.

Išminties perlams žodžių kiekis nesvarbus.


Fotografė M.PožerskytėApie savęs priėmimą ir pasitikėjimą

„jei pradedi stebėti ir nuoširdžiai įsiklausyti į kitus – tada po truputį pamatysi, kaip save pradėsi atrasti ir priimti.“

Su kiekviena diena visi šie dalykai jaučiasi vis geriau ir geriau manyje 🙂  Iš tikro, anksčiau negalvojau, kad kiti žmonės nepasitiki savimi ar, kad jų savi-vertė maža.  Tai pradėjau labiau tik dabar pastebėti.

Dabar, kai viskas vyksta internetiniame pasaulyje ( FB ir kt.)  Gal viskas ir skamba truputį „senobiškai“, bet  savo studijų laikais mes su draugais susitikdavome kavinėse, daug kalbėdavom, bendraudavom asmeniškai – tada visi dalykai ir atrodydavo lengviau – suvokdavai, kad ne vienas išgyveni panašius jausmus, bet viskas juk bus ok – nes šalia draugai.  Man atrodo, kad, jei pradedi stebėti ir nuoširdžiai įsiklausyti į kitus – tada po truputį pamatysi, kaip save pradėsi atrasti ir priimti. Visas dabartinis viešinimasis mane truputi gąsdina. Man atrodo. kad asmeninis nuoširdus pokalbis „gydo“  ir brandina žmogų labiau.

Apie juodąsias duobes

“ aš renkuosi tai išgyventi tyliai, nesidalint viešai.“

Tai buvo tikrai  ne man vienai – bet pirmas toks „nežinojimo, pasimetimo“ jausmas buvo pabaigus mokslus. Na va – diplomas rankose – o kas toliau? Ir ką dabar reiks daryti? Buvo įdėta tiek energijos  ir viskas taip staigiai pasibaigia. Bet viduje visada žinojau – kad tiesiog reikia išlaukti. Tyliai ir ramiai palaukti, kol viskas susidėlios natūraliai. Apie tai, kas vyksta dabar pas mane aš renkuosi tai išgyventi tyliai, nesidalint viešai.

Apie kompleksus ir fotografiją

„Tai, kas jums atrodo jūsų kūne „negražu“, tai ir yra tas dalykas, kuris padaro jus unikaliu.“Fotografė M.Požerskytė

Fotografijoje mane visada labiausiai domino žmogus.  Fotografuojant žmogų reikia būti psichologiškai stipria asmenybe. Vieną savybę, kurią aš suvokiau, kad turiu ir kol kas jos dar niekas nesugebėjo „išmušti“ iš manęs, tai meilė žmogui. 

Esu susidūrus su milijonais tokių frazių kaip „ aš negraži“  ar „aš nefotogeniška“ ir t.t. O aš matau įdomią, išskirtinę asmenybę. Tai, kas jums atrodo jūsų kūne „negražu“, tai ir yra tas dalykas, kuris padaro jus unikalia. Jūsų kompleksas ir yra pats gražiausias dalykas pas jus.  O iš tikrųjų – tai manau, kad žmogų daro gražų jo darbai.  Jaunam žmogui labai labai noriu patarti – eikit savanoriauti. Padėkite kitiems. Pradžioje bus tikrai sunku – bet patikėkit – po truputį ateis atsakymai. Ir suprasite, kad jūs esate ne tik jūsų išvaizda – kad jūs gražūs visai dėl kitų dalykų. Ir tada, manau, jūsų frazė „aš nefotogeniška“ skambės jau truputėlį juokingai…

Apie knygas

„Yra begalybė gerų knygų. Tiesiog reikia imti ir skaityti :)“

Apie asmenybes

Labiausiai, turbūt, domiuosi fotografais. Noriu ar nenoriu, bet Annie Leibovitz visada yra mano akiratyje 🙂


Fotografės projektai ir darbai nugula ne tik žurnaluose, bet ir jos asmeniniame puslapyje www.pozerskyte.com

Visos Monikos nuotraukos iš asmeninio albumo.

SHARE:


0 comments so far.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

ĮKVEPIANTYS VIDEO